Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos išplėstiniame susirinkime – dėmesys trenerių darbo, sportininkų rengimo ir sporto infrastruktūros klausimams
2026 m. gegužės 14 d. Kaune, Lietuvos futbolo federacija būstinėje, įvyko Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacija išplėstinis visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Jo metu aptarti aktualiausi savivaldos sporto sistemos, trenerių darbo, sportininkų rengimo ir sporto infrastruktūros klausimai.
Susirinkimo dalyvius pasveikino Algirdas Raslanas, Edgaras Stankevičius, Mindaugas Bilius bei Agnė Vanagienė. Asociacijos nariams linkėjimus perdavė buvęs ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas, Algimantas Liubinskas.
Nacionalinės sporto tarybos pirmininkas Algirdas Raslanas akcentavo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos savivaldybių asociacija bei pasidžiaugė stiprėjančia LSSVA veikla ir aiškia savivaldos sporto interesų atstovavimo kryptimi.
Kauno miesto savivaldybės atstovas Tadas Vasiliauskas pristatė Kauno sporto infrastruktūros vystymo situaciją ir ateities planus. Susirinkimo dalyviai išskyrė Kauno miesto dėmesį sportui tiek finansine, tiek organizacine prasme – sportui skiriama apie 6 proc. savivaldybės biudžeto, kai Lietuvos savivaldybių vidurkis siekia apie 2,5 proc.
LTOK Olimpinio sporto direkcijos direktorė Agnė Vanagienė pristatė pasirengimą Dakaro jaunimo olimpinės žaidynės bei Europos žaidynės. Taip pat aptartos Lietuvos sportininkų rengimo kryptys ir savivaldybių vaidmuo šiame procese.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius pristatė asmenų su negalia įtraukimo į sportą galimybes savivaldybėse bei išreiškė siekį stiprinti praktinį bendradarbiavimą su savivaldybėmis.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovė Inga Lukšienė pateikė praktinius pasiūlymus dėl licencijuoto medicinos personalo darbo sporto įstaigose bei sveikatos priežiūros paslaugų licencijavimo reikalavimų.
LFF prezidentas Edgaras Stankevičius pranešime „LR Sporto įstatymas: iššūkiai treneriams“ išreiškė susirūpinimą dėl nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Sporto įstatymo nuostatų poveikio trenerių darbui. Diskusijų metu siūlyta svarstyti šių nuostatų įsigaliojimo atidėjimą bei Lietuvos futbolo federacijos PRO licencijų pripažinimą trenerių kvalifikacijos sistemoje.
LSSVA prezidentas Gintaras Jasiūnas pristatė asociacijos siūlymus dėl trenerių darbo reglamentavimo tobulinimo bei 19+ amžiaus sportininkų rengimo stiprinimo, siekiant reikalingų teisės aktų pakeitimų nacionaliniu lygmeniu.
Susirinkimo metu taip pat patvirtintos LSSVA 2025 m. revizoriaus, veiklos ir finansinė ataskaitos bei 2026–2028 m. veiklos planas.
Gegužės 15 d. savivaldybių sporto vadovai dalyvavo LTOK Olimpinis forumas.
LSSVA dėkoja Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos futbolo federacija, pranešėjams ir visiems asociacijos nariams už konstruktyvias diskusijas bei bendrą siekį stiprinti Lietuvos savivaldos sporto sistemą.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
Lietuvos paralimpinis komitetas
Nuotraukų autorius – Justas Gudašius
Asociacijos valdybos posėdis Anykščiuose
Kodėl Lietuva vis dar praranda talentingiausius sportininkus vos jiems baigus mokyklą?
Šį aktualų ir jautrų klausimą nagrinėja Delfi TV projektas „Sportas iš arti“, kuriame analizuojamos svarbiausios Lietuvos sporto sistemos problemos ir ateities iššūkiai.
Ypač svarbu, kad vis dažniau dėmesys skiriamas sporto vadybos, administravimo ir savivaldos atsakomybės temoms – būtent šios sritys šiandien yra kritiškai reikšmingos siekiant užtikrinti tvarią sporto sistemos raidą Lietuvoje.
Naujausioje laidoje Lietuvos sporto specialistų ir vadybininkų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas kartu su olimpiečių treneriu Vaclovu Kidyku aptarė vieną opiausių problemų – sportininkų rengimo tęstinumą po mokyklos bei trenerių darbo iššūkius.
Laidoje akcentuota vadinamoji Lietuvos sporto „pilkoji zona“ – laikotarpis po 12 klasės, kai savivaldybių ugdyti sportininkai dažnai nebetenka sisteminio palaikymo: jie jau „per seni“ sporto centrams, tačiau dar nėra pasiekę aukšto meistriškumo lygio, leidžiančio pereiti į nacionalinę sporto sistemą.
Būtent šiame etape Lietuva susiduria su rizika prarasti perspektyvius sportininkus, į kurių ugdymą savivalda jau yra investavusi reikšmingus finansinius, infrastruktūrinius ir žmogiškuosius išteklius.
Tai nėra tik atskirų sportininkų problema – tai klausimas apie visos sporto sistemos tvarumą, valstybės ir savivaldos atsakomybę bei Lietuvos sporto rezultatų perspektyvą artimiausiais metais.
Siekiant spręsti šią problemą, būtina jau dabar pradėti formuoti sprendimus, kurie nuo 2027 metų leistų programiniu principu finansuoti talentingiausių sportininkų rengimą iš valstybės biudžeto.
Kviečiame susipažinti su laida ir sekti kitas „Sportas iš arti“ serijas, kuriose nuosekliai keliami svarbiausi Lietuvos sporto politikos, trenerių darbo, finansavimo ir talentų išsaugojimo klausimai.
Dėkojame laidos vedėjui Romanui Buršteinui už aktualių temų kėlimą.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
Lietuvos paralimpinis komitetas
Laidos įrašas: https://www.delfi.lt/tv/laidos/sportas-is-arti/sportas-is-arti-pamainos-krize-kas-augina-lietuvos-sporto-ateiti-120229940?fbclid=IwY2xjawQ4f1hleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFZSnZOWXZXV3NxenluTjM1c3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHlGmPOehF1SkAh0mpc0KdZ0w-RkkUDZ6rdj9R4XfioqOgSQW4Yy3P2YYin2Y_aem_Lyt_ARXuPx7ClCUmVEUhtA
Nyderlandų Sveikatos ir sporto ministerijoje, įsikūrusioje Hagos mieste, aptartas šalies sporto modelis. Išanalizuoti bendradarbiavimo principai tarp ministerijos, savivaldybių, olimpinio komiteto ir savivaldybių bei sporto asociacijos. Delegacija taip pat lankėsi Hagos, Roterdamo ir Kaag en Braassem savivaldybių sporto skyriuose, bei šiose savivaldybėse veikiančiose sporto organizacijose.
